Nepakartojamo grožio Dusetų apylinkės dviem dienoms pritrauks beveik šimtą Lietuvos mini ralio čempionato dalyvių, kuriems tai bus jau trečiasis šio sezono išbandymas. Visiškai naujas etapas, dar nepažinti keliai ir Sartų ežero magija – visa tai išbandys ir keturios merginos, būsiančios už sportinių automobilių vairų. Visos jos – su skirtinga patirtimi, tačiau dega bendru noru būti už sportinio automobilio vairo, lekiant smagiais Zarasų rajono keliais.
Mini ralio čempionatas jau kurį laiką įrodė, kad yra puiki terpė pradėti savo ralio karjerą – ar apskritai nuo nulio, ar atėjus iš kitų disciplinų. Aukščiausiame Lietuvos ralio lygyje galima matyti iš mini ralio atėjusius Ovidijų Vaštaką, Andrių Grigaitį, Klaudą Bučinską, Majų Braškį. Čia puikiai jaučiasi ir kitus išbandyti mini ralį skatina ne pirmus metus su „Seat Ibiza“ važiuojanti Virginija Kėdžiūtė, kuri, išbandžiusi ne tik lietuvišką, bet ir latvišką mini ralį, skaičiuoja beveik trisdešimt startuotų varžybų.
Čia savo kelionę kaip vairuotoja šiemet pradėjo iš slalomo atėjusi ir jau keletą metų šturmanės duoną kramčiusi Greta Šaduikytė, kuriai startas „Rally Sartai“ varžybose bus jau trečias šį sezoną už „Honda Civic“ vairo.
„Debiutas buvo labai ypatingas ir emocingas, nes tai buvo svajonė, kuri lydėjo mane nuo vaikystės. Automobilių sportas mūsų šeimoje visada buvo daugiau nei tik hobis, ir į jį įsijungiau žinodama, kad pagrindinis tikslas – išbandyti save kaip vairuotoją. Nors jau treti metai, kai nepalieku šturmano kėdės ir per tą laiką sukaupiau nemažai patirties, kuri padeda persėdus už vairo, tačiau šioje vietoje viskas atrodo visiškai kitaip. Būdama šturmane galiu stebėti procesą iš šalies, mokytis iš vairuotojų ir suprasti ralio subtilybes, tačiau kaip vairuotoja dabar pati turiu priimti galutinius sprendimus. Prieš pirmą startą buvo jaudulio, tačiau jo buvo stebėtinai mažai, matyt, dėl to, kad varžybos man tapo labai įprastas laikas. Daugiau buvo didžiulis džiaugsmas pagaliau išbandyti save ten, kur visada norėjau būti. Tai tik pirmieji žingsniai, bet jie man reiškia labai daug ir jau matau savo tobulėjimą, kas motyvuoja nesustoti.“
Dusetų miestas ir apylinkės, panašu, ilgam įstrigs „Aš Ralistė“ projekto merginoms, kurioms po pusantrų metų mokslų ir treniruočių pagaliau uždegta žalia šviesa pirmajam startui tikrose varžybose. Su „Toyota Auris“ automobiliu pirmuosius oficialius sportinius kilometrus „Rally Sartai“ varžybose suks Kristinos Šipelytės ir Neringos Lazauskės ekipažas.
„Jei atvirai, vis dar sunku patikėti, kad netrukus startuosiu tikrame ralyje. Dar prieš kurį laiką net nebūčiau pagalvojusi, kad atsidursiu tokioje situacijoje. Šis debiutas man reiškia labai daug emocijų vienu metu – ir jaudulį, ir smalsumą, ir didelį norą įrodyti sau, kad galiu daugiau, nei iki šiol maniau. Tai man yra įrodymas, kad kartais verta pasakyti „taip“ net tada, kai neturi patirties ir nežinai, ko tikėtis. Kadangi ralio patirties neturiu, kiekvienas žingsnis šiame projekte man yra naujas atradimas. Išėjimas iš komforto zonos kartais kelia baimę, bet būtent dėl to ši patirtis yra tokia vertinga.“
Moterų ir merginų Lietuvos ralio disciplinoje netrūksta – nuo puikių šturmanių greičio ruožuose iki ralio pulsą diriguojančių oficialiose varžybų valdymo ir organizavimo pareigose. Visgi lenktynininkė už vairo – retesnis reiškinys, kuris pastaruoju metu po truputį kinta į gerąją pusę. Ralis – puiki terpė išbandyti save, išeiti iš komforto zonos ir parodyti sau, kad gali padaryti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. „Rally Sartai“ varžybose turėsime keturias merginas, startuosiančias kaip pagrindinės vairuotojos. Ar tai svarbu Lietuvos ralio kontekste? Ką jos pačios mano apie tai ir ar reikia tai sureikšminti?
„Smagu matyti, kad automobilių sporte atsiranda vis daugiau moterų, kurios nebijo priimti šio iššūkio. Man tai svarbu ne tiek dėl statistikos, kiek dėl to, kad tokie pavyzdžiai parodo, jog šiame sporte svarbiausia yra ryžtas, darbas ir meilė tam, ką darai. Tikiuosi, kad kuo daugiau merginų pamatys, jog įsitraukimas į autosportą yra pasiekiamas kiekvienam, kas turi noro ir užsispyrimo. Žinoma, malonu būti tarp kelių moterų vairuotojų Sartų ralyje, tačiau trasoje visi startuojame tomis pačiomis sąlygomis ir siekiame to paties tikslo – kuo geriau atlikti savo darbą ir mėgautis tuo, ką darome. Nepriklausomai, ar esi moteris, ar vyras“, – mintimis dalijosi Greta Šaduikytė.
„Labai džiaugiuosi, kad Sartų ralyje mūsų ekipažas bus vienas iš keturių, kuriame už vairo sėdės moteris. Manau, tai rodo, kad moterų automobilių sporte daugėja, o jų galimybės ir noras dalyvauti varžybose auga. Tikiuosi, kad mūsų dalyvavimas įkvėps ir kitas merginas bei moteris nebijoti išbandyti naujų dalykų ir siekti savo tikslų, net jei pradžioje atrodo, kad trūksta patirties. Juk viskas prasideda nuo noro. Kai pradėjau dalyvauti projekte „Aš Ralistė“, turbūt sulaukiau daugiau skeptiškų komentarų nei palaikančių žodžių. Nemažai žmonių, kuriems pasakojau apie tai, netikėjo manimi, bet pažiūrėkite, kur esu dabar! Netrukus būsiu už sportinio automobilio vairo ir važiuosiu ralyje! Tikiu, kad kuo daugiau moterų matysime automobilių sporte, tuo labiau tai taps natūralu ir įprasta, o man labai smagu būti maža šio pokyčio dalimi“, – sprendimu dalyvauti projekte džiaugėsi Kristina Šipelytė.
„Aš kažkaip nesureikšminu to – kažkas yra gerai pasakęs, kad automobilių sporte nėra lyties. Michelle Mouton yra pavyzdys, kad lytis nelabai ką reiškia, ir man nelabai patinka, kai tai sureikšminama, ypač kai moterys pradedamos lyginti tarpusavyje. Reikėtų žiūrėti ir vertinti pagal tai, kas kurioje klasėje važiuoja, o ne pagal bendrą rezultatą, nes technikos skirtumai gali labai iškreipti realybę. Taip, moteris nuo vyro skiriasi biologiškai ir psichologiškai. Tai faktas ir to nepakeisi, bet būtent ralyje ir šiame lygyje, kuriame važiuojame Lietuvoje, jėgos tikrai apylygės. Jei žiūrėtume toliau, į WRC, Formulę 1 ar ištvermės lenktynes, ten moteriai tikrai reikės padirbėti stipriau, bet tai nereiškia, kad ji negali. Aš tikrai tikiu, kad gali, ir nėra ko čia sureikšminti“, – savo nuomonę išreiškė penktus metus su „Suzuki Swift“ lenktyniaujanti Austėja Straukaitė.
„Labai džiugu, kad LMRČ vis daugiau moterų išdrįsta sėsti už vairo ir konkuruoti su vyrukais, o mes su šturmane Justina puikiai susidirbome ekipaže, esame ne tik komanda ralyje, bet ir geriausios draugės už varžybų ribų. Manau, labai svarbu, kaip ekipaže vienas narys jaučiasi šalia kito, ar pasitiki vienas kitu, nejaučia įtampos“, – ekipažo svarbą atskleidė Virginija Kėdžiūtė
